Žmogaus organizme esantys kirminai yra parazitai, kurie savaime nėra gyvybingi, gali išgyventi ir daugintis tik per šeimininką (žmogų ar gyvūną). Parazitines ligas sukelia arba patys žmogaus kirminai, arba jų lervos. Liga plinta infekciniu būdu, helminto invazija dažnai lieka nepastebėta, pamažu sukelia sutrikimus organizme.
Visų pirma, jūs turėtumėte suprasti, kas yra helmintai. Tai bendras kirminų, parazituojančių žmogaus organizme, gyvūnų ar net augalų kūnuose, terminas. Šis paaiškinimas taip pat yra atsakymas į klausimą, kas yra kirminai. Sąvokos „kirminas" ir „helmintas" yra sinonimai.
Pavojingiausia helminto invazija yra ilgalaikė besimptomė forma, sukelianti ligas, kurias sukelia mitybos trūkumas. Žarnyno parazitai gyvena įsisavindami maistines medžiagas iš žmogaus kūno. Helminto invazija gali būti aptikta jau pažengusioje stadijoje, pasireiškus kitiems žarnyno parazitų buvimo simptomams.
Kai kurios žarnyno parazitų lervos gali pasiekti įvairius kūno audinius. Tokiu atveju susidaro uždegiminės nuosėdos, nes imuninė sistema atpažįsta lervas kaip svetimus organizmus. Kai kurios alerginės imuninės sistemos reakcijos gali atsirasti dėl helmintų buvimo žmonėms.
Kai žmoguje atsiranda kirminų, invazijos simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję su diskomforto priežasties, tai yra parazito, pašalinimu, išnyksta ir jo buvimo požymiai.
Užsikrėtimo parazitais būdai
Yra daug veiksnių, dėl kurių atsiranda kirminai. Jų išvaizda gali atsirasti dėl šių situacijų:
- vienas dažniausių helmintozės rizikos veiksnių yra masinio turizmo įtaka;
- antroje vietoje yra vandens ir maisto užterštumas;
- helmintais galima užsikrėsti suvalgius mėsos gaminių, dešrelių;
- prastai nuplauti vaisiai ir daržovės yra pagrindinis parazitų lervų šaltinis;
- dažnai registruojamas kirminų perdavimas iš naminių gyvūnėlių.
Parazitinių ligų simptomai
Kirminų užkrėtimas gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo parazito tipo. Dažniausios apraiškos yra šios:
- vidurių užkietėjimas – kirmėlių sukeltas tuštinimosi sunkumas – yra žarnyno tėkmės užsikimšimo pasekmė;
- viduriavimas – laisvos išmatos atsiranda dėl sąlyčio su parazitų išskiriamomis medžiagomis, dėl kurių netenka kalio ir chlorido;
- vidurių pūtimas ir pilvo pūtimas – parazitai sukelia uždegimą ir dujų susidarymą plonojoje žarnoje;
- raumenų ir sąnarių skausmas – helmintozėms dažnai būdinga kirminų lokalizacija net sąnarių skysčiuose ir raumenų audiniuose;
- alergija – parazitai perforuoja žarnyno sieneles, dėl to nesuvirškintos molekulės patenka į kraują, sukeldamos alerginę reakciją;
- odos problemos – sergant helmintoze, dažnai atsiranda odos bėdų, tokių kaip spuogai, bėrimas ir niežulys;
- mažakraujystė – parazitai prilimpa prie žarnyno gleivinės ir „vagia" maistines medžiagas, dėl to išsivysto mažakraujystė;
- granulomos - susidaro į naviką panašus židinys, kuris supa parazitų kiaušinėlius;
- nervingumas – kirminai gamina toksinus, kurie dirgina centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti psichologinių požymių;
- miego sutrikimai – naktinis nerimas lydi helmintų invaziją dėl šių priežasčių: šiuo metu kirmėlės palieka tiesiąją žarną, suaktyvėja kepenų veikla, kurios stengiasi atsikratyti jų gaminamų toksinų;
- lėtinis nuovargis yra vienas iš pirmųjų parazitų organizme požymių;
- onkologinės ligos.
Pinworms
Pinworms yra vieni iš labiausiai paplitusių žarnyno parazitų žmogaus organizme. Šios kirmėlės moksliškai vadinamos Enterobiusvermicularis. Jie platinami visame pasaulyje. Nepaisant to, kad šios kirmėlės pirmiausia būdingos vaiko organizmui ir dažniausiai sutinkamos vaikų grupėse, jų randama ir suaugusiųjų populiacijoje.
Infekcija atsiranda, kai nuryjamos parazito lervos, kurios yra bet kurioje užsikrėtusio žmogaus aplinkoje. Jų yra ant odos, po nagais, patalynėje, drabužiuose ir dulkėse. Dvylikapirštėje žarnoje iš lervų išsivysto suaugę parazitai, po kurių migruoja į storąją žarną.
Suaugę spygliuočiai yra maždaug 1 cm ilgio, ploni, primenantys baltą siūlą. Jie deda kiaušinius perianalinėje srityje. Tai pasireiškia būdingiausiais ligos simptomais – diskomfortu ir niežuliu tiesiosios žarnos srityje.
Parazitų sukeltos infekcijos komplikacijos yra lėtinis žarnyno uždegimas, merginoms – antrinė makšties infekcija.
2/3 žmonių, užsikrėtusių žarnyno parazitais, nežino apie helmintozės buvimą, nes dažnai nejaučia kitų simptomų, išskyrus nerimą, dirglumą ir nuovargį.
Vlasoglavas
Antras labiausiai paplitęs žarnyno parazitas yra viščiukas Trichuristrichiura. Šio tipo kirminų sukeltos infekcijos dažniausiai būna besimptomės, todėl labai sunku tiksliai nustatyti užsikrėtusį asmenį.
Suaugęs sliekas yra 3-5 cm ilgio, kirmėlėmis užsikrečiama per burną – naudojant užterštą maistą ar vandenį, taip pat per užterštą dirvą. Parazito lervos išsirita plonojoje žarnoje, o suaugusios kirmėlės peri storojoje žarnoje. Suaugusi patelė deda kiaušinėlius, kurie išsirita su išmatomis ir išsirita šiltoje dirvoje po 5 savaičių lizdo.
Blogiausiu atveju rykštenė sukelia tik pilvo skausmą, viduriavimą ar pykinimą. Rimtesnės šios infekcijos komplikacijos atsiranda tik tropinėse vietovėse. Sunkiais atvejais gali pasireikšti lėtinis viduriavimas arba anemija.
Nematodai
Žmogaus nematodams priklauso 2 parazitų tipai – Ancylostomaduodenale ir Necatoramericanus. Suaugusios patelės yra 10-13 mm (A. duodenale) arba 9-11 mm (N. americanus), patinai 8-11 mm (A. duodenale) ir 7-9 mm (N. americanus).
Kiaušinėliai iš šeimininko organizmo pasišalina su išmatomis. Esant palankioms sąlygoms (drėgmei, šilumai), dirvoje arba išmatose lervos išsirita per 1–2 dienas, po 5–10 dienų tampa infekciją pernešančiomis lervomis. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, jos gali išgyventi 3-4 savaites.
Sąlytis su žmogaus kūnu vyksta parazito lervoms prasiskverbiant per odą. Per kraują jie pasiekia širdį ir plaučius, prasiskverbia į plaučių alveoles, tada iš bronchų medžio patenka į ryklę, o žmogus jas praryja. Lervos pasiekia plonąją žarną, kur jos pasilieka tiek, kiek reikia, kad išsivystytų į suaugusius kirminus.
Suaugusios kirmėlės gyvena plonojoje žarnoje, prisitvirtina prie žarnyno sienelės ir minta savo šeimininko – žmogaus – krauju. Dauguma šių parazitų iš organizmo pasišalina per 1–2 metus, tačiau jų parazitavimo organizme įrašai gali siekti ir dešimtis metų.
Į žmogaus odą prasiskverbiančios A. duodenale kirmėlių lervos yra neaktyvios (nesvarbu, žarnyne ar raumenyse). Be to, A. duodenale parazitinė infekcija gali būti perduodama ir per burną. Tačiau N. americanus kirminas reikalauja migracijos.
Apvaliosios kirmėlės
Apvaliosios kirmėlės – Ascarislumbricoides – taip pat priklauso žarnyno parazitams. Suaugęs kirminas gali užaugti iki 25 cm ilgio. Šio tipo žmogaus helmintai ilgą laiką lieka paslėpti. Jų simptomai dažniausiai yra nuovargis ir kosulys, kuris daugeliu atvejų atsiranda dėl kitų priežasčių.
Užsikrėtus helmintoze pakanka naudoti neplautas daržoves ir vaisius.
Šių kirmėlių lervos peri ir peri plonojoje žarnoje, prasiskverbia pro žarnyno sienelę. Kraujo ir limfos tekėjimu jie pasiekia plaučius, sukeldami kosulį. Kosint išsivalo žalsvos gleivės, su kuriomis nurijus apvaliosios kirmėlės grįžta į žarnyną. Ascaris kiaušinėliai išsiskiria su išmatomis.
Dažniausias žmonių užsikrėtimo šaltinis yra užkrėstos žmogaus išmatos.
Sunkiais atvejais ascaris gali sukelti uždegiminius procesus organizme, dažniausiai plaučių uždegimą. Tačiau dažniausiai kirmėlėmis užsikrėtę žmonės lieka besimptomiai arba simptomai būna tokie lengvi, kad nei pats pacientas, nei gydantis gydytojas iš pradžių neįtaria užsikrėtimo žarnyno parazitais.
Liga, kurią sukelia ascaris, vadinama askaridoze. Pagrindinis infekcijos kelias yra fekalinis-oralinis.
PSO skaičiavimais, per metus kirmėlėmis užsikrečia apie 1 milijardą žmonių.
Suaugusiųjų helmintai, kurių simptomai ir gydymas priklauso nuo kirminų lokalizacijos, pasižymi įvairiomis klinikinėmis apraiškomis – nuo besimptomių formų iki sunkių, net mirtinų atvejų. Dažni simptomai yra diskomfortas ir skausmas pilve, viduriavimas, tiesiosios žarnos niežulys arba alerginės apraiškos. Pirmojoje – migracinėje – fazėje parazitų lervos gali sukelti plaučių (Loflerio sindromo), kasos, širdies raumens, kepenų ir kitų organų uždegimo požymius.
Apvaliosios kirmėlės žarnyne yra medžiagų apykaitos ir nervų sistemos sutrikimų priežastis.
Ascaris kvėpavimo organuose
Kai kirminai migruoja žmogaus kūne, jie pereina per ryklę, kur kolonizuoja limfmazgius aplink pagrindinę limfinę grandinę (Waldeyer grandinę).
Kur gali būti kirminų lervų:
- limfinės ir seilių liaukos;
- ryklės;
- gerklų;
- sritis išilgai ausies kanalų, vedančių į vidurinę ausį;
- visi praėjimai, vedantys į smegenis.
Šoninėse nosiaryklės sienelėse yra angos, vedančios į Eustachijaus vamzdelį, jungiantį ryklę su vidurine ausimi. Tai leidžia subalansuoti slėgį ausyje su atmosferos slėgiu. Šiais takais kirmėlių lervos gali pasiekti vidurinę ausį. Dėl to pablogėja klausa, atsiranda spengimas ausyse, galvos skausmas ir Menjero sindromas – galvos svaigimas, lydimas atminties praradimo akimirkų.
Ascaris plaučių apraiškos
Esant ascaris plaučių pažeidimams, atsiranda šio organo ligų ir odos požymių šiurkštumo ir bėrimo pavidalu. Šiuos simptomus lydi šiek tiek pakilusi temperatūra, bet kartais karščiavimas. Asmuo kenčia nuo sauso kosulio, astminio bronchito ir užkimimo. Negydoma plaučių ascaris gali išsivystyti į lėtines problemas su sezoniniais paūmėjimais ir galiausiai sukelti sunkią bronchinę astmą. Žmogus tampa priklausomas nuo narkotikų, o kartais net išeina į netekto darbingumo pensiją.
Apvaliosios kirmėlės kituose organuose
Dėl kitų organų kolonizacijos kirmėlių lervoms, juose atsiranda nedidelis kraujavimas ir uždegimo požymiai.
Jie gali prasiskverbti į kasą, tulžies latakus ir kepenis. Plonojoje žarnoje lervos susilieja į „gumbelį", sukeldamos žarnų nepraeinamumą. Parazitų lervos minėtuose organuose gyvena visą žmogaus gyvenimą, minta savo metabolitais ir mechaniškai juos žalodamos.
Esant lervoms kepenų ir tulžies latakuose, kepenys nusilpsta ir negali natūraliai išskirti toksinių medžiagų. Dėl to jie išsiskiria per odą, sukeldami alergiją, niežtinčius bėrimus, „nežinomos" kilmės poodinį pabrinkimą ir kitokias apraiškas įvairiais variantais – nuo sausos egzemos iki pūlingų procesų.
Ascaris smegenyse
Smegenų invazijos simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kur yra kirminų lervos. Jei jie yra smegenų dangaluose, kyla meningoencefalito su migreniniais galvos skausmais rizika. Kolonizuojant griovelius, pilkojoje plutoje susidaro granulomos.
Vėliau pasireiškia smegenų karcinomos simptomai: sąmonės netekimas, epilepsijos priepuoliai, traukuliai. Jei granuloma yra šalia regos ar klausos nervo, atsiranda kurtumas arba regos sutrikimas.
Kaspinuočiai
Grandinė – Taeniasaginata, Taeniasolium – vienas seniausių ir geriausiai žinomų žarnyno parazitų. Jis gali pasiekti rekordinį ilgį – iki 9 m.
Dvi labiausiai paplitusios kirmėlių rūšys yra galvijų (Taeniasaginata) ir kiaulienos kaspinuočiai (Taeniasolium). Abi rūšys kolonizuoja organizmą suvalgę žalios arba netinkamai iškeptos mėsos. Parazito kiaušinėliai yra ilgi ir nusėda plonojoje žarnoje. Suaugusios kirmėlės išsivysto po 3 mėnesių. Galinės kirmėlės kūno dalys užpildytos kiaušinėliais, kurie atskirai išsiskiria ir išsiskiria su išmatomis. Lervos turi galimybę patekti į kraują per žarnyno gleivinę, vėliau migruoja į raumenis ir smegenis, kur nusėda.
Nepaisant ligos sunkumo, kaspinuočiai nebūtinai iš karto sukelia jo buvimo simptomus, todėl ilgą laiką išlieka nematomi. Raumenyse esanti grandinė sukelia raumenų skausmą, smegenyse – epilepsijos priepuolius.
Parazitas aptinkamas rentgeno ar kompiuterinės tomografijos būdu. Tikslią diagnozę galima nustatyti tik remiantis šiais tyrimais.
Parazitų gydymas
Gydymo nuo kirminų metodai yra įvairūs. Jie apima ir populiarų antiparazitinių žolelių naudojimą, ir moderniausią biorezonanso terapiją.
Antiparazitinės žolės
Antiparazitinių žolelių naudojimo taisyklės pagrįstos kirminų lokalizacija organizme.
Priėmimas pusvalandį prieš valgį patartinas šiais atvejais:
- parazitai žarnyne ir apatinėje kūno dalyje;
- antrinė infekcija su urogenitalinės sistemos kirmėlėmis.
Vartojimas su maistu: skrandžio, gaubtinės žarnos, kepenų ir blužnies parazitų pažeidimai.
Vartoti pavalgius: viršutinės kūno dalies, plaučių, kaklo, galvos parazitų užkrėtimas.
Rekomendacijos dėl antiparazitinių žolelių naudojimo:
- nerekomenduojama nėščioms moterims;
- vienos iš labiausiai paplitusių vaistažolių nuo kirmėlių – pelyno – negalima vartoti sergant skrandžio opalige.
Cheminiai vaistai nuo parazitų
Veiksmingiausi yra vaistai, kurių sudėtyje yra karbamo rūgšties metilo esterio. Šia veikliąja medžiaga skirta spygliuočių, viščiukų, apvaliųjų kirmėlių, kaspinuočių gydymui. Gydant pinworms, dozavimas atliekamas pagal instrukcijas. Gydykite kitus parazitus šiais vaistais pagal amžių.
Norint išvengti mėšlungio, svarbu laikytis dozės.
Gydymas taikant terapinius dažnius ant biorezonanso aparato ir naudojant plazmos generatorių
Šie prietaisai sunaikina patogenus organizme be jokio neigiamo šalutinio poveikio. Naudojant biorezonansinį aparatą per audinius praeina elektriniai impulsai, naudojant plazmos generatorių – radijo bangos, sukeliančios parazito membranos vibraciją. Rezultatas yra membranų plyšimas ir, atitinkamai, parazitų sunaikinimas. Kiekvienam mikroorganizmų tipui taikomas tam tikras dažnis.
Šio kirminų gydymo metu labai svarbu laikytis režimo priemonių: alkoholio vartojimo pašalinimo ir vėlesnės detoksikacijos. Negyvas kirmėlės turi būti pašalintos iš organizmo, kitaip jos bus įkapsuliuotos ir veiks kaip alergenai.
Visi esantys parazitai yra pašalinami gydant šiais metodais. Terapija atliekama 2 etapais:
- 1 etapas: smulkių parazitų pašalinimas – 20 minučių kiekvienam mikroorganizmui;
- 2 etapas – stambių kirminų pašalinimas – pirmiausia sunaikinami kiaušinėliai, paskui lervos ir galiausiai suaugę kirminai.
Optimalus gydymo laikas:
- Vienaląsčiai: plazma – 5 minutės dažniui; biorezonansas - 20 minučių vienam dažniui.
- Daugialąstelis: plazma – 10 minučių vienam dažniui; biorezonansas - 4 × 20 minučių naudojant 1 dažnį.
Plazmos generatoriaus naudojimas, be ženkliai sutrumpėjusio procedūros laiko, turi dar vieną didelį privalumą – jį naudojant kartu su gyvūnais vienu metu gali būti iki 5 žmonių. Jo veikimo diapazonas yra iki 5 m.
Išvada
Gydant nuo kirminų reikia pašalinti cukrų, saldžius kepinius ir bulves – šis maistas sukuria idealią aplinką helmintams išgyventi.
Gydant vaiką, jam rekomenduojama duoti pakramtyti keptų moliūgų sėklų – apie 30 sėklų 3 kartus per dieną. Jų negalima valgyti su pagrindiniu maistu.
Saikingas žalio česnako valgymas taip pat padės išnaikinti kirminus.
Atsikratyti kirminų nepavyks be tinkamos higienos. Rankų plovimas, dažnas patalynės, indų plovimas yra veiksmingos terapijos pagrindas.